Ką reikėtų žinoti apie stogų šiltinimą?

Stogo šiltinimas iš tiesų reikalauja išskirtinio dėmesio šiltinant pastatą. Jeigu apšiltinimas bus atliktas nekokybiškai – laikui bėgant atsiras daugybė defektų, dėl kurių ne tik sumažės apšiltinimo efektyvumas, tačiau taip pat gali būti pažeistas ir pats stogas – čia ims kauptis drėgmė, dėl kurios ir sumažės stogo patvarumas.

Pastato stogą šiltinti vertėtų tuomet, kai planuojame įrengti gyvenamąsias patalpas palėpėje. Kitu atveju stogo apšiltinimą atlikti nėra būtina.

Kokią šiltinimo technologiją ir medžiagas reikėtų rinktis? Toks klausimas iškyla visiems, pradėjusiems galvoti apie pastato apšiltinimą. Iš tiesų, vertėtų susimąstyti apie pastatų šiltinimą naudojant naujos kartos technologijas – neretai toks šiltinimas būna ir pigesnis, ir žymiai efektyvesnis.

Šiltinimas ekovata yra vienas naujesnių ir pigesnių būdų norint apšiltinti pastatą. Kalbant konkrečiai apie stogų šiltinimą, ši šiltinimo medžiaga yra aplikuojama specialiais slėginiais aparatais, todėl stoge yra suformuojamas vienalytis termoizoliacijos sluoksnis (be jokių siūlių), kuris idealiai prisitaiko prie ertmės matmenų. Šios termoizoliacinės medžiagos naudojimas yra patogus tuo, jog jos nereikia nešti į viršų – nepriklausomai nuo šiltinamo pastato aukščio, ekovata vamzdžiu pati nukeliauja į reikiamą ertmę.

Dažnai iškyla problema – atraižos, liekančios apšiltinus pastatą ar jo dalį – sumokame už visą medžiagą, net ir už tas jos dalis, kurių mums nereikia. Tuo tarpu ekovata leidžia šią problemą išspręsti – ji yra aplikuojama be atraižų, todėl sumokama tik už tą medžiagos dalį, kurios iš tiesų prireikia pastatui apšiltinti.

Tai tik keli privalumai, kuriais pasižymi ši nauja šiltinimo technologija. Norintiems sutaupyti, o kartu ir kokybiškai apšiltinti pastatą – verta susimąstyti.

 

Norintiems gyventi šilčiau ir mokėti mažiau

Modernėjant visuomenei, kartu didėja ir žmonių poreikiai. Visi norime gyventi kuo patogiau ir kuo pigiau už tokį gyvenimą mokėti. Daugiausiai šiandien mums kainuoja šildymo išlaidos ir ieškome įvairiausių būdų kaip jas sumažinti. Pastatai dėl nekokybiškos sienų konstrukcijos bei nepakankamos izoliacijos sukelia tikrai daug problemų. Todėl norint gerinti savo gyvenamąsias sąlygas, vertėtų pagalvoti apie pastatų šiltinimą.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas Lietuvoje šiandien yra išties labai platus. Todėl kartais sunku nuspręsti kuri šiltinimo technologija yra geriausia , todėl neretai klientas pirmiausiai orientuojasi į šiltinimo kainą. Deja, ne visuomet pigesnės medžiagos yra efektyvesnės, ir kaip lietuviška patarlė sako : „godus moka du kartus“.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog šiltinant pastatus įprastinėmis šiltinimo medžiagomis - akmens ir stiklo vata, yra būtina dėti drėgmę izoliuojančias plėveles. Jeigu to nepadarome, tuomet žiemos metu šiluma kartu su garais skverbiasi i vidaus, o susidūrusi su lauko šaltais paviršiais kondensuojasi ir taip termoizoliacinė medžiaga tampa ledo gabalu.

Tuo tarpu jei apšiltinimas yra atliekamas ekovata, šių izoliuojančių plėvelių dėti nereikia, kadangi ši termoizoliacinė medžiaga, skirtingai nuo mineralinių akmens bei stiklo vatų nekaupia drėgmės. Taip nutinka dėl to, jog ekovata turi organinį medžio-celiuliozės plaušą (tai ekologiška šiltinimo medžiaga gaminama iš celiuliozės).

Kada turėtų būti atliekamas namo šiltinimas? Pasibaigus žiemai, sumažėja ir šildymo išlaidos, tačiau vertėtų iš anksto galvoti apie kitus metus, kuomet šildymo išlaidos gali netgi padidėti. Todėl žiemos sezonui turėtume pradėti ruoštis jau vasaros metu. Kuomet namuose bus atliktas sienų šiltinimas, kartu sumažės ne tik patalpų šildymo išlaidos žiemos metu, tačiau taip pat ir energijos sąnaudos patalpų vėsinimui vasarą.